Besta fiskveišistjórnarkerfi ķ heimi?

Fullyrt er aš stjórnmįlamönnum hafi tekist žaš merka afrek aš skapa "besta fiskveišistjórnunarkerfi ķ heimi". Ķslensk umręšuhefš hefur komiš ķ veg fyrir aš mögulegt sé aš sanna eša afsanna žessa kenningu.

Rétt er aš tekist hefur aš skapa hagkvęmni ķ greininni og gera hana sjįlfbęra. Lišin er sś tķš, žegar rķkiš žurfti stöšugt aš bjarga śtgeršinni og žvķ ber aš fagna.

En aš žakka eingöngu kvótakerfinu betri mešferš į fiski, žaš er einföldun.

Einokun ķ śtflutningi var aflétt og meš tilkomu fiskmarkaša komu fram dugmiklir einstaklingar sem fundu nżja markaši. En ekki skal lķtiš gert śr žvķ merka afreki śtgeršarmanna aš hagnast miklu betur į örfįum tonnum en žeir geršu įšur, meš žvķ aš veiša umtalsvert meira af fiski.

Ekki skal gert lķtiš śr žvķ, aš kvótakerfiš jók sannarlega hagkvęmni ķ greininni. En forsendur kerfisins eru žęr aš žaš megi veiša mjög lķtiš af fiski.

Į įttunda įratugnum kom śt svört skżrsla frį Hafró, sem fullyrti aš žorskurinn vęri ķ stórhęttu vegna ofveiši. Hśn orsakaši ótta vķsindamanna sem sér ekki fyrir endann į.

Lķtiš er vitaš um hegšun og atferli žorska annaš en hann hefur sporš sem nżtist honum vel til aš feršast vķša eftir ęti. Fręšimenn eru ekki sammįla, Hafró segir eitt, Jón Kristjįnsson annaš og stjórnvöld hafa ekki hugmyndaflug til aš lįta fleiri ašila rannsaka vistkerfi hafsins.

Ótti vķsindamanna Hafró varš til žess aš viš veiddum miklu minna frį hruni, en hefši veriš hęgt.

Įstandiš į Halanum fyrir nokkrum įrum var žannig, aš žegar bśiš var aš lįta trolliš fara, žį žurfti skipstjórinn aš gęta žess aš fį ekki of mikinn fisk ķ trolliš. Bętt mešferš į fiski gerir žęr kröfur til skipstjórnarmanna aš žeir taki ekki meira en 6-7. tonn ķ hali.

Ef skipstjórinn žjįšist af kvefi og žurfti aš hnerra oft, gat hann įtt von į žvķ aš fį žrjįtķu tonn eftir örfįar sekśndur.

Žį mįtti ekki veiša, svo žegar įstandiš hefur róast į mišunum, žį er hlaupiš til og veišar auknar. Taka ber fram aš ekkert bendir ennžį til aš žorskveišin sé aš hrynja, en žaš er ekki sama magniš og var, žegar ekki mįtti veiša meira.

Allt hefur sķna kosti og galla. Kostir kerfisins felast ķ hagkvęmninni en gallarnir eru lķka til stašar.

Žaš er erfitt fyrir nżliša aš komast ķ greinina. Žaš žżšir aš viš vitum aldrei hvort mögulega hefšu komiš fram einstaklingar sem skörušu svo mikiš fram śr, aš greinin hefši vaxiš margfalt mišaš viš žaš sem viš žekkjum ķ dag.

Einokun er lķka ranglįt og aldrei til góšs. Aš sumu leiti hafa stjórnmįlamenn skapaš skrķmsli sem valdiš hefur miklum deilum, framsališ var ekki alslęmt en ekki er hęgt aš réttlęta žann ofurhagnaš sem margir fengu fyrir aš hętta ķ śtgerš.

Žaš er erfitt, jafnvel illmögulegt aš skapa réttlęti ķ greininni. Śtgeršarmenn sem ķ góšri trś hafa fjįrfest ķ aflaheimildum veršskulda ekki aš missa žęr og setja reksturinn ķ uppnįm.

Helstu mistök okkar ķ stjórnun fiskveiša eru of litlar rannsóknir og aš hafa eingöngu eina stofnun, sem tślkar eitt sjónarmiš.

Žvķ hefur aldrei veriš svaraš, hvers vegna veišar aukast stöšugt ķ Barentshafinu. Žar er ekkert hlustaš į fiskifręšinga heldur veitt meira frį įri til įrs.

Ekki er langt sķšan Hafró samžykkti aš til vęru fleiri en einn stofn af žorski viš landiš og žorskurinn žvęldist į milli Gręnlands og Ķslands.

Kvótakerfiš hefur vissulega aukiš samkeppnishęfnina og viš erum framarlega ķ fiskveišum, vinnslu į afuršum og sölu į žeim.

En viš vitum aldei hvaš hefši gerst, ef viš hefšum veitt meira alla tķš og haft frjįlsa aškomu aš greininni.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband